Baltarusijos lėktuvas: "Tobula audra" skatina ES imtis skubių veiksmų

Nick Beake BBC korespondentas Briuselyje Paskelbta prieš9 valandas "Jei jie nebūtų veikę dabar, - sakė man vienas aukšto rango diplomatas, - ES užsienio politika, kaip geopolitinės galios projektavimo priemonė, būtų buvusi beveik palaidota." Vakar vakare 27 Europos vadovų pasiektas susitarimas dėl Baltarusijos buvo neįprastai greitas, todėl aukšto rango Briuselio pareigūnai teigė, kad jie ėmėsi griežtų veiksmų visiškai nepriimtino veiksmo akivaizdoje. Reikalaudami nedelsiant paleisti žurnalistą disidentą Romaną Protasevičių, jie susitarė, kad Baltarusijos oro transporto bendrovėms turėtų būti uždrausta skraidyti Europos oro erdvėje, o ES oro transporto bendrovės neturėtų skraidyti virš Baltarusijos, ir numatė tolesnių tikslinių ekonominių sankcijų planą. "Tai buvo vienbalsis sprendimas", - pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ankstyvą rytą surengtoje spaudos konferencijoje. "Tai buvo išpuolis prieš demokratiją, žodžio laisvę ir Europos suverenitetą, todėl reikėjo griežto atsako." Tačiau tas pats diplomatas teigė, kad Minsko sukelta krizė buvo "tobula audra": aplinkybės susiklostė taip, kad ES būtų buvę sunku nepasiekti tam tikro susitarimo. "Ryanair" vadovas Michaelas O'Leary tvirtina, kad lėktuve buvo KGB saugumo agentų. Pirma, šokas dėl to, kad tarp dviejų ES sostinių keliaujančių keleivių gyvybėms kilo pavojus. Antra, atrodo, kad jų pavojaus priežastis buvo noras sulaikyti žurnalistą disidentą. Trečia, ES pareigūnai jau buvo pažengę į priekį griežtinant galiojančias sankcijas Lukašenkos režimui. Kas nutinka perėmus karinį lėktuvą? Kai kas svarstė, ar Vengrija gali pasipriešinti tolesnėms priemonėms prieš Baltarusiją. Ministras Pirmininkas Viktoras Orbanas toliau rėmė 27 metus trunkantį Aleksandro Lukašenkos valdymą, įtariamas balsų klastojimu ir žiauriu nesutinkančiųjų malšinimu. Tačiau atrodo, kad V. Orbanas praėjusią naktį nebuvo linkęs kovoti. Ką pakeis sankcijos? Šiuo metu sunku pasakyti, kokį poveikį turės sugriežtintos sankcijos. ES pareigūnai šiuo metu vertina, kuriems asmenims, bendrovėms (taigi ir sektoriams), rėmusiems Baltarusijos vyriausybę, bus taikomos sankcijos. Vadovai galbūt susitarė dėl griežtesnių ekonominių sankcijų principo, tačiau bloko viduje kilo nesutarimų dėl detalių. Pranešama, kad Vokietija, Italija ir Prancūzija - šalys, turinčios didelių komercinių ryšių su Minsku, - pastarosiomis savaitėmis nenorėjo imtis veiksmų, kurie gali kelti pavojų jų pačių teisėtiems ekonominiams interesams. Vokietijos žiniasklaida praneša, kad griežtesnės priemonės gali paveikti apie 350 bendrovių, įskaitant tokias milžines kaip "Siemens" ir "Bosch". Artimiausiomis dienomis tai gali tapti nauju ir didesniu sostinių nesutarimų šaltiniu. Ką dar gali padaryti ES? Kaip buvo plačiai skelbiama, reaguojant į tai, kas vadinama "valstybės remiamais užgrobimais" ir "oro linijų piratavimu", daugiausia dėmesio iš dalies skirta aviacijos sektoriui. Čia ES nebuvo pirmoji - Jungtinė Karalystė ir Ukraina jau paskelbė draudimą skraidyti Baltarusijos lėktuvais ir paragino boikotuoti Baltarusijos oro erdvę. Tačiau šie kolektyviniai veiksmai pasitarnaus tolesnei Baltarusijos izoliacijai, o tai kelia susirūpinimą jos žmonėms. Kodėl ES dažnai veikia lėtai ES kritikai mano, kad užsienio politika jau seniai yra bloko Achilo kulnas: viršnacionalinis požiūris, kuris pernelyg dažnai nepasiekia tikslo. Du pastarojo meto įvykiai rodo, su kokiais politiniais ir praktiniais sunkumais susiduria blokas, norėdamas veikti nuosekliai ir vieningai. Pirma, vasario mėn. įvyko nemalonus užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio vizitas į Maskvą, kai jis nesugebėjo apginti Europos vadovų nuo kaltinimų melu. Balandžio mėn. Ankaroje teko matyti, kaip Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen buvo atsisakyta suteikti vietą, matyt, dėl to, kad ji yra moteris, o Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charlesui Micheliui buvo suteiktas VIP statusas. Po šių V. Putino Rusijos ir R. Erdogano Turkijos gudrybių šią savaitę į priekį žengė dar vienas "stipruolis" - A. Lukašenkos Baltarusija - ir pateikė išbandymą užsienio politikos srityje. Briuselis mano, kad šis iššūkis jam buvo mestas. Tačiau jei ir buvo vilčių, kad suartėjęs Europos konsensusas iš karto paveiks A. Lukašenką, jos buvo trumpalaikės. Tuo metu, kai ES aukščiausiojo lygio susitikime už uždarų durų buvo susitarta dėl griežtesnių priemonių, lyderis pats patvirtino griežtesnes priemones - uždraudė tiesiogines protestų transliacijas, kurių jo vyriausybė nėra leidusi.