"Putinas ieško priežasčių įsiveržti"

PASAULIS "Putinas ieško priežasčių įsiveržti" Vakar 23:30 Paskirtasis naujasis Miuncheno saugumo konferencijos vadovas Christophas Heusgenas patvirtina Rusijos prezidento Vladimiro Putino "ekspansijos troškimą" ir pataria Vakarams užimti griežtą poziciją Ukrainos konflikte. V. Putinas mato, kad JAV ir Europa susilpnėjo dėl valdžios pasikeitimo ir dėl nesėkmingos misijos Afganistane pabaigos, todėl ieško priežasties įsiveržti į Ukrainą, sakė buvęs Vokietijos ambasadorius Jungtinėse Tautose "Redaktionsnetzwerk Deutschland". Tokiu atveju sankcijos turėtų apimti ir dujotiekį "Nord Stream 2" Baltijos jūra iš Rusijos į Vokietiją, taip pat Rusijos pašalinimą iš tarptautinės mokėjimų sistemos "Swift", sakė Heusgenas. "Švelnų atsaką V. Putinas suprastų kaip silpnumą ir tik paskatintų jo ekspansionistinius troškimus". EPP frakcijos ES Parlamente vadovas Manfredas Weberis taip pat išreiškė susirūpinimą. CSU politikas perspėjo dėl naujo karo Europoje. "Padėtis yra rimta. Ji labai, labai rimta", - sakė M. Weberis laikraščiui "Münchner Merkur". Pasak jo, Rusija prie sienos sutelkė daugiau kaip 100 000 karių. Be to, naujausia propaganda jam kelia nerimą, sakė Weberis. "Žodžiai paruošia veiksmus. Putinas kalba apie genocidą Donbase, tada galima tuo pasinaudoti siekiant pateisinti karą". Maskva nori, kad Ukraina netaptų NATO nare Vakarai jau kelias savaites nerimauja dėl išvadų, kad Rusija netoli Ukrainos esančiose teritorijose sutelkė dešimtis tūkstančių karių. Tačiau praėjusią savaitę V. Putinas išreiškė norą įtampą išspręsti diplomatiniu būdu. Derybos su JAV numatytos sausio mėn. Maskva tariamai reikalauja nutraukti NATO plėtrą į rytus, kurią ji laiko grėsme. Rusija taip pat nori užtikrinti, kad Ukraina netaptų Nato nare. Heusgenas, ilgametis Angelos Merkel patarėjas užsienio ir saugumo politikos klausimais, sakė: "Putinas gyvena savo nostalgiškame pasaulyje, kuriame tarptautinė teisė nėra kriterijus. Jis šlovina Sovietų Sąjungą ir net Stalino režimą, - sakė jis. "Jis siekia atkurti Rusijos imperiją, primenančią Sovietų Sąjungą". V. Putino teiginys, kad NATO pažadėjo nesiplėsti į rytus po Varšuvos pakto žlugimo, yra "gryna propaganda" ir neturi jokio pagrindo. "Putinas visa tai puikiai žino". Gynybos ministerija įspėja apie ginkluoto konflikto pavojų Atsižvelgdama į įtampą tarp Rusijos ir Nato, Gynybos ministerija Maskvoje tik pirmadienį įspėjo Vakarų šalių karinius atašė apie ginkluoto konflikto pavojų. "Pastaruoju metu aljansas perėjo prie tiesioginių provokacijų praktikos, kuri kelia didelį pavojų peraugti į ginkluotą konfrontaciją", - sakė gynybos ministro pavaduotojas Aleksandras Fominas. A. Fominas apkaltino NATO masiškai didinant karinę veiklą. Vien 2020 m. karinių skrydžių prie Rusijos sienų skaičius išaugo nuo 436 iki 710, sakė jis. Kasmet Nato taip pat rengia 30 didelių manevrų su koviniais scenarijais prieš Rusiją. Fominas sakė, kad Rusija visada pasirengusi deryboms akių lygyje. Kartu jis kritikavo Nato už tai, kad ji jau daugelį metų atmeta visus Maskvos pasiūlymus dėl derybų ir teikia pirmenybę konfrontacijai. Rusija kaltina NATO, kad nuo Sovietų Sąjungos žlugimo prieš 30 metų karinės bazės ir ginklų sistemos vis labiau artėja prie Rusijos. Vien tik Rytų Europoje dabar nuolat dislokuota 13 000 NATO šalių karių ir, be kita ko, 200 tankų bei 30 lėktuvų ir sraigtasparnių.