Danijos slaptosios tarnybos padėjo JAV šnipinėti Vokietijos kanclerę Angelą Merkel

Bendrame Europos žiniasklaidos tyrime atskleistas Danijos prisidėjimas prie NSA šnipinėjimo skandalo prieš Vokietijos politikus. Danijos slaptosios tarnybos padėjo JAV nacionalinio saugumo agentūrai (NSA) šnipinėti ES lyderius, įskaitant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir Prezidentą Franką-Walterį Steinmeierį, atskleidė sekmadienį paskelbtas Europos žiniasklaidos tyrimas. Pirmą kartą apie tai, kad JAV šnipinėjo savo sąjungininkes, sužinota 2013 m., tačiau tik dabar žurnalistai gavo prieigą prie ataskaitų, kuriose išsamiai aprašoma Danijos gynybos žvalgybos tarnybos (FE) parama NSA. Ataskaita parodė, kad artima Vokietijos sąjungininkė ir kaimynė bendradarbiavo su JAV šnipinėjimo operacijose, kurios buvo nukreiptos prieš kanclerę ir prezidentą. Naujoje ataskaitoje atskleista, kad taikinys buvo ir tuometinis Vokietijos centro kairiųjų socialistų partijos (SPD) kandidatas į kanclerius Peeras Steinbrückas. NSA tyrimo komitetas - "didelė sėkmė Slaptųjų tarnybų šaltiniai informaciją perdavė komandai, į kurią įėjo Danijos, Švedijos ir Norvegijos transliuotojai (atitinkamai DR, SVT ir NRK), taip pat Prancūzijos laikraštis "Le Monde", Vokietijos laikraštis "Süddeutsche Zeitung" ir Vokietijos visuomeniniai transliuotojai NDR ir WDR. Kaip reagavo Vokietijos pareigūnai? Sužinojęs apie prieš jį vykdytas šnipinėjimo operacijas, Šteinbriukas kalbėjosi su vokiečių tyrėjų grupės nariais. "Politiniu požiūriu laikau tai skandalu, - sakė jis. Nors jis sutiko, kad Vakarų valstybėms reikia veikiančių žvalgybos tarnybų, tai, kad Danijos valdžios institucijos šnipinėjo savo partnerius, rodo, "kad jos veikiau viską daro savarankiškai". Nei A. Merkel, nei F. Steinmeieris neturėjo "jokių žinių" apie šnipinėjimo operacijas, kurias vykdė vadovaujantys Danijos vyriausybės pareigūnai. Atstovas spaudai teigė, kad kanclerė buvo informuota apie atskleistus faktus. Kaip buvo įsitraukusi Danijos vyriausybė? Danijos vyriausybė apie savo šalies slaptųjų tarnybų dalyvavimą NSA skandale žinojo vėliausiai 2015 m. Jie pradėjo rinkti informaciją apie FE bendradarbiavimą su NSA 2012-2014 m. slaptoje "Dunhammer" ataskaitoje po to, kai buvęs NSA darbuotojas ir demaskuotojas Edwardas Snowdenas atskleidė informaciją, pranešė NDR. Iš jų surinktos informacijos paaiškėjo, kad FE padėjo NSA šnipinėti svarbiausius Švedijos, Norvegijos, Nyderlandų ir Prancūzijos, taip pat Vokietijos politikus. Danijos žvalgyba taip pat padėjo JAV agentūrai šnipinėti Danijos užsienio reikalų ir finansų ministerijas bei Danijos ginklų gamintoją. FE taip pat bendradarbiavo su NSA vykdant šnipinėjimo operacijas prieš pačią JAV vyriausybę. Išsiaiškinusi, kaip plačiai vyko abiejų šalių žvalgybos tarnybų bendradarbiavimas, Danijos vyriausybė 2020 m. privertė atsistatydinti visą FE vadovybę. Kas paskatino Danijos šnipus padėti NSA? Danijos slaptųjų tarnybų operacijų ekspertas Thomas Wegeneris Friisas mano, kad FE teko rinktis, su kuriais pasauliniais partneriais glaudžiau bendradarbiauti. "Jie priėmė aiškų sprendimą dirbti su amerikiečiais ir prieš savo partnerius Europoje", - sakė jis NDR. Patricko Sensburgo, kuris vadovavo Vokietijos parlamento komitetui, tiriančiam NSA šnipinėjimo skandalą, ši žinia nenustebino. A. Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) įstatymų leidėjui svarbu suprasti, kas skatina slaptąsias tarnybas. "Tai nėra susiję su draugyste. Tai ne apie moralinius-etinius siekius. Tai susiję su interesų siekimu", - sakė jis NDR. NSA, FE ir Danijos gynybos ministerija neatsakė į prašymus pakomentuoti tyrimą, tačiau bendrame gynybos ministerijos pareiškime teigiama, kad "sistemingas artimų sąjungininkų pasiklausymas yra nepriimtinas".