„Bravo, bravo“ – kodėl Vokietija staiga tokia populiari užsienyje

PASAULIS „Bravo, bravo“ – kodėl Vokietija staiga tokia populiari užsienyje Karsten Seibel • 5 val. • 5 minučių skaitymo laikas Tarptautinio valiutos fondo pavasario posėdžio metu užsienio šalys gyrė paskirtos vyriausybės vykdomą negriežtą skolos politiką. Lūkesčiai dėl Vokietijos kaip ekonomikos variklio, iš kurio investicijų kiti tikisi pelno, yra dideli. Tačiau yra tam tikrų kliūčių. Tarptautinio valiutos fondo generalinė direktorė Kristalina Georgieva giria istorinius Vokietijos skolos planus. Didžiausias pagyrimas buvo iš aukščiausio lygio. „Bravo“, – nuo ​​didelės scenos sausakimšame savo pastato atriume sušuko Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prezidentė Kristalina Georgieva. „Bravo“. Ji žino, kad vokiečiai yra labai kuklūs, bet tai reikia pasakyti. Dėl sprendimo prisiimti daugiau skolų gynybai ir infrastruktūrai džiūgaujama, ypač Europoje, nes tikimasi, kad iš to naudos gaus viso žemyno ekonomika. „Vokietija dabar labai populiari“, – sakė Georgieva. Adresatas buvo finansų ministras Jörgas Kukiesas (SPD), kuris diskusijos metu sėdėjo šalia jos. Paskaitos entuziazmas galbūt ir buvo neįprastas, bet ne turinys. TVF pavasario susitikime Vašingtone Kukieso ne kartą buvo klausiama apie būsimos vyriausybės skolos planus – kartais su pritarimu, kartais su netikėjimu, visada teigiamai. Bundesbanko prezidentas Joachimas Nagelis taip pat pranešė Vašingtone, kad dar niekada nebuvo sulaukęs tiek daug pagyrų Vokietijai. Užsienyje išlaidų planai suvokiami kaip ženklas, kad Vokietija vėl nori prisiimti didesnę atsakomybę. Lūkesčiai milžiniški. Dabartinis finansų ministras Kukiesas mielai priėmė pagyrimą, tačiau sumenkino papildomų skolų paketų klausimą. Taip, Vokietija gerais laikais buvo atsargi, kai reikėjo prisiimti papildomą skolą, tada jis sakė. Todėl sunkiais laikais visada buvo rezervas ženkliai padidinti išlaidas – pavyzdžiui, per koronaviruso pandemiją arba po Rusijos išpuolio prieš Ukrainą. Vokietija vėl naudojasi savo lankstumu spręsdama problemas, ypač gynybos sektoriuje, bet taip pat ir kelių, tiltų, geležinkelių, uostų bei sveikatos infrastruktūros srityse. Vėl blogi laikai, ne mažiau svarbu tai, kad amerikiečiai reikalauja, jog Europa ateityje daug daugiau dėmesio skirtų savo saugumui. Lūkesčiai užsienyje yra dideli, tačiau taip pat yra ir nusivylimo tikimybė. Nes likus vos kelioms dienoms iki valdžios pasikeitimo, visiškai atvira, koks didelis iš tikrųjų bus ekonominis poveikis. Įstatymo projektą naujoji vyriausybė turi priimti iki birželio vidurio. Tai prasideda nuo federalinio biudžeto. Jau kelias savaites Iždo departamentas dirba su trūkstamais 2025 m. duomenimis. Kukiesas Vašingtone kalbėjo apie „skubius pokyčius“, kurių jis norėjo pasiekti – nuo ​​senosios administracijos prie naujosios. Naujoji vyriausybė įstatymo projektą turi priimti iki birželio vidurio, kad Bundestagas ir Bundesratas taip pat galėtų patvirtinti skaičius iki vasaros pertraukos. Tai neatrodo realistiška. Būsimoms koalicijos partnerėms – CDU, CSU ir SPD – tektų labai greitai susitarti, kaip bus paskirstytos esamos ir naujos lėšos. Nors koalicijos sutartyje yra daug idėjų, derybų metu pritrūko laiko ir valios pasiekti aiškius susitarimus dėl to, kas bus įgyvendinta pirmiausia. Pasiteisinimas buvo tas, kad visos koalicijos sutartyje numatytos priemonės buvo finansuojamos. Pavyzdžiui, pirmiausia reikia parengti naujojo „specialiojo fondo“ infrastruktūrai ekonominį planą, prieš tai, kai bus galima planuoti, jau nekalbant apie išleidimą, bent vieną eurą iš 500 milijardų biudžeto. Be to, kalbant apie pajamas ir išlaidas, federalinės žemės dažnai turi savo žodį. Tai taikoma, pavyzdžiui, Juodosios ir Raudonosios koalicijos planuojamai investicijų skatinimo priemonei, kuri leis įmonėms tiesiogiai nurašyti 30 procentų savo įsigijimo išlaidų. Tai greitai padidintų įmonių likvidumą, tačiau valstijos, kaip ir federalinė vyriausybė, iš pradžių turėtų tenkintis mažesnėmis mokesčių pajamomis. Net vadinamasis „šviesoforo“ vyriausybės „Augimo galimybių įstatymas“ buvo menkas, kai 2024 m. pradžioje paliko Bundestago ir Bundesrato tarpininkavimo komitetą. Priklausomai nuo to, kokius prioritetus CDU, CSU ir SPD nustatys 2025 m. ir vėl 2026 m. federaliniame biudžete, Vokietija vėl gali investuoti daug mažiau į būsimą ir, svarbiausia, ilgalaikį didžiausios Europos ekonomikos augimą, nei tikisi daugelis liaupsinančių balsų užsienyje.